Sveiki atvykę į mano asmeninį kampelį. Čia dalinuosi tuo, ką pastebiu gyvendama tarp Lietuvos miškų, turgų ir tylos. Nėra didelių planų – tik smulkios istorijos apie maistą, ritualus ir dienas, kurios susideda iš mažų dalykų.
Kiekviena iš jų gimė iš kasdienio stebėjimo. Nė viena nėra patarimas – tik mano patirtis ir tai, ką pastebėjau.
Pradėjau nuo paprasto klausimo: o kas, jeigu cukraus būtų mažiau? Ne dėl taisyklių, o iš smalsumo. Po kelių savaičių pastebėjau, kad vaisiai tapo saldesni, o vakarienė – ilgesnė ir malonesnė. Ši istorija apie tai, kaip keičiasi santykis su maistu, kai suteiki jam daugiau dėmesio.
Skaityti istoriją →Kiekvieną rytą prieš pradedant dienos darbus skiriu kelias minutes kvėpavimui. Tai ne programa, o tiesiog mano inkaras. Pasakoju, kaip šis trumpas ritualas padeda man jaustis labiau esančiai čia ir dabar.
Skaityti istoriją →Nemėgstu sporto salių. Vietoj to ieškau būdų judėti natūraliai – einant į turgų, lipant laiptais, ruošiant vakarienę. Šios istorijos apie tai, kaip maži judesiai tampa maloniu fonu dienai.
Skaityti istoriją →Dirbu prie kompiuterio, todėl ekranai yra neišvengiami. Tačiau radau savo būdą daryti pertraukas, kurios padeda grįžti į kūną ir aplinką. Dalinuosi paprastais įpročiais, kurie veikia man.
Skaityti istoriją →Lietuvos sezonai labai ryškūs. Kiekvienas jų atneša savo produktus ir nuotaiką. Rašau apie tai, kaip bandau gaminti pagal tai, ką duoda gamta, ir kaip tai keičia mano santykį su maistu.
Skaityti istoriją →Prieš daugelį metų gyvenau labai greitai. Darbas, miestas, nuolatinis skubėjimas. Kai persikėliau į Lietuvą, pirmus metus bandžiau išlaikyti tą patį ritmą – ir tai nepasiteisino. Miškas už lango, tylūs rytai ir turgus, kuriame viskas keičiasi pagal sezoną, privertė mane sustoti.
Šis kampelis gimė ne iš noro kažką mokyti. Jis gimė iš noro prisiminti. Prisiminti, kaip atrodo tikras pomidoras rugpjūtį. Kaip kvepia pušynas po lietaus. Kaip malonu tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti. Ir kaip maži pasirinkimai – ką valgau, kaip kvėpuoju, kaip judu – sudaro visą mano dieną.
Rašau pirmu asmeniu, nes tai mano patirtis. Nėra jokių universalių tiesų. Yra tik tai, kas veikia man šiuo metu. Ir aš keičiuosi. Tai, ką rašiau prieš metus, šiandien gali atrodyti kitaip. Ir tai normalu.
Jei skaitai šias eilutes – ačiū. Galbūt ir tu ieškai savo būdo sulėtinti. Galbūt tau patinka stebėti smulkmenas. Jei nori pasidalinti savo istorija ar tiesiog parašyti – visada lauksiu tavęs kontaktų puslapyje.
„Kartais pakanka vienos minutės tyloje, kad diena pasikeistų.“
— Iš rytmečio užrašų
„Maistas skaniausias tada, kai jį valgai lėtai ir su dėkingumu.“
— Po vienos vakarienės kaime
„Judėti nereikia dėl rezultato. Pakanka, kad tai teikia malonumą.“
— Vaikščiojant miške